Kulvos kraštas jau nuo seno garsėja vienu iš lietuvių raštijos pradininku Abraomo Kulviečiu. Tačiau Kulvoje be Kulviečio yra ir dar žymių asmenų. Tad pateikiame informaciją apie Kulvos krašto žmones.

Abraomas Kulvietis - gimė apie 1510 m. Kulvos bajorų Adaičių (vėliau pasivadino Kulviečiais) šeimoje. pirmasis renesansinio humanizmo idealus įgyvendinęs lietuvis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nepriklausomos religinės minties pradininkas, viešas Lietuvos Bažnyčios ydų kritikas, Europos Refomacijos įkvėptų evangelizmo (protestantizmo) idėjų skelbėjas Lietuvoje.

Kunigas Juozapas Katinas

1933–1939 m. jis buvo Kauno arkikatedros bazilikos vikaras, Kaune išgarsėjo kaip geras pamokslininkas, aktyviai propagavęs tikėjimo svarbą ir krikščioniškojo gyvenimo principus. Jis taip pat neslėpė savo politinių pažiūrų, viešai demonstravo palankumą tuo metu valdžios opozicijoje buvusiai Krikščionių demokratų partijai. 1966–1985 m., iki gyvenimo pabaigos, J. Katinas gyveno ir tarnavo Kulvoje (Jonavos r.), 1966–1983 m. buvo Kulvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonas, o senatvėje 1983–1985 m. – šios parapijos altarista.

1979 m. Kulvoje paminėjęs kunigystės 50-metį, jis buvo kunigas jubiliatas.

Visą gyvenimą pasižymėjo poetiniais gabumais, rašė eiles ir dedikacijas, jas skaitydavo iškilmingomis progomis, iki senatvės išsaugojo gerą balsą – mėgo dainuoti ir giedoti.

Poetė Audra Stasiukonytė

Išleistas A. Stasiukonytės pomirtinis kūrybos rinkinys „Vasaros šalnos“ (1992 m.), eilėraščius ir esė spausdino „Nemunas“, „Literatūra ir menas“, kiti respublikos laikraščiai ir žurnalai, rajono spauda. Autorė ir jos kūryba pristatyta almanache „Poezijos pavasaris’86“ (1986 m.).

Dailininkų Mačiulių šeima

Dar ir šiandien daugelis Jonavos rajono Kulvos seniūnijos senųjų gyventojų prisimena Beišių kaime gyvenusią Mačiulių šeimą. Joje augo penki vaikai. Tėvai gyveno vargingai, vaikai tegalėjo baigti tik Kulvos pradinę mokyklą. Tik viena Genovaitė Kaune baigė šešias klases.
Tačiau keturios Mačiulių dukros ir sūnus, nors ir mažai ragavę mokslų, iki pat senatvės išsaugojo polinkį į meną. Šiandien tėvų sodyboje gyvena sūnus Juozas. Ir jam jau greitai sukaks 80 metų; susidomėjęs piešimu būdamas septyniolikos, šio pomėgio neatsisako ir dabar. Pirmieji piešiniai buvo atliekami guašu, o šiandien jis tapo aliejiniais dažais.

Tautodailininkė Janina Listvina

Liaudies meistrė, medžio drožėja. Parodose dalyvauja nuo 1966 metų. 1970 m. suteiktas Liaudies dailės meistro vardas. Išdrožusi per 2000 darbų. Autorės kūrybai būdingi geometriniai, augaliniai bruožai, kuriais puošia ir kryžius. Nuo 2001 m. dalyvauja respublikinėse parodose, skirtose L. Šeptos atminimui.